„Pone Vatsonai, ateikite. Noriu jus matyti.” – tai buvo pirmieji telefonu pasakyti žodžiai, kuriuos 1876 metų kovo 10 dieną A. G. Belas pasakė padėjėjui paskambinęs į gretimą kambarį.

Telefonas atsirado kaip telegrafo tobulinimo rezultatas. Kadangi telegrafas iš esmės buvo tik greitesnis laiškų ir žinių perdavimo būdas už laiškus, būtent bandant patobulinti telegrafą Belui kilo „kalbančio” telegrafo idėja – t.y. idėja, kaip laidais perduoti balsą ir suteikti galimybę žmonėms kalbėtis dideliu atstumu.

Buvo pritaikyta telegrafe naudojama komutavimo sistema, signalo stiprintuvai ir skambučių multipleksingas, ir tokiu būdu atsirado galimybė telefonijai vystytis.

Pirmieji telefono naudotojai buvo daugiausia verslininkai, kadangi tik jie galėjo susimokėti už gana brangias paslaugas. 20 amžiaus pradžioje ant tekstilės magnatų ir geležinkelio baronų stalų stovėjo eilė juodų telefonų – po vieną telefoną kiekvienai telefono linijai. 1920 dešimtmečio viduryje „Bell System“ kompanija sugalvojo geriau – vietoje eilės telefonų ant stalo ji prijungė eilę telefono linijų prie vieno telefono aparato. Tokiu būdu ant stalo atsirado daug vietos ir tapo paprasčiau dirbti.

Komutatoriaus koncepcija paplito 1880 dešimtmetyje ir, sistemai augant eksponentiškai, skambučių komutavimą reikėjo vis labiau automatizuoti. Pradžioje nebuvo nei numerio rinkimo sistemos, nei elektroninių perjungiklių, nei signalizavimo sistemos. Skambinantysis sukdavo rankenėlę ir generuojama elektros srovė signalizuodavo operatorei. Su abonentu sujungti telefonistė įkišdavo laidus į reikiamo abonemento liniją. Jeigu tai buvo tarpmiestinis skambutis, operatorius turėjo susisiekti su kitu operatoriumi per išorinę liniją, po to gal būt dar vienu ir taip kol buvo pasiekiamas reikiamas abonentas.

Augant skambučių skaičiui, kad būtų spėjama aptarnauti juos visus, reikėjo didelės daugybės operatorių, ir tai tapo brangu ir nepatikima, reikalavo daug vietos ir tam tikrų komforto sąlygų. Be to, toks ju

ngimo būdas tapo per lėtas. A. B. Strogeris (Strowger) iš Kanzas Sičio (JAV) jau 1889 m. sugalvojo automatinį diskinį (diskinis rinkimas – kai skambutis nukreipiamas per perjungiklių sistemą panaudojant pulsinius signalus) jungiklį, kuriam telefonų stotyse nereikėjo operatorės. 1921 Ommahije, JAV, pradėjo veikti pati pirmoji visiškai automatinė komutavimo sistema. Ilgainiui ir centrinės telefonų stotys ir žinybinės telefonų stotelės įmonėse buvo automatizuotos. Kad taptų įmanoma tiesiogiai atlikti tarpmiestinius skambučius, prireikė daugiau laiko. Pirmasis kompiuterizuotas komutatorius pradėjo veikti 1976 metais, o iki 1982 metų pusė skambučių buvo sujungiami elektronikos.

Atskiros įmonių telefonų stotelės per sekančius 50 metų sistemos tapo sudėtingesnės ir atsirado papildomos funkcijos: pokalbio užlaikymo mygtukai, indikatoriai, paieškos sistema, tylos režimas, muzika laukimo metu, tarpmiestinių skambučių draudimas, laikmačiai ir atmintis. Sistemas gamino daug konkuruojančių įmonių. Tačiau išliko vienas bendras „elektromechaninio“ perjungimo sistemų trūkumas – daugybė laidų.

Artėjo technologijų konfliktas. Patogūs komutaciniai telefonai taupė pinigus, kadangi juos naudojant nebereikėjo brangios operatorės, tačiau juos buvo sudėtinga įrengti, prižiūrėti ir remontuoti sunkius kabelius.

Tačiau buvo rastas sprendimas. Techninis sprendimas. 1970 dešimtmečio pabaigoje keletas inovatyvių įmonių sukūrė elektronines komutavimo sistemas, kuriose plonas laidas su keturiomis-aštuoniomis varinėmis gijomis vietoje dešimčių ar šimtų. Tai labai palengvino montuotojų darbą, kuris tapo pigesnis ir patikimesnis. Vienu metu atsiradę mikroelektronikos pasiekimai leido įdiegti anksčiau brangiai kainavusias funkcijas – garsiakalbius, žinučių įrašymą – ir tai tik už nedidelę papildomą kainą.

Vis didėjant abonentų skaičiui, vystantis technologijai bei plečiantis visai telefonijos sistemai, skambučių kaina ir pokalbio sujungimo laikas ėmė mažėti. Ši tendencija tęsėsi ir dabar tarptautiniai pokalbiai kainuoja tik mažą anksčiau buvusios kainos dalį.

Iki 20 amžiaus įrenginėjamos telefono sistemos naudojo suvytus varinius laidus. 1927 metais radijo relinės linijos įgalino sujungti JAV ir Didžiąją Britaniją. Dar viena svarbi naujovė – koaksialinio kabelio atsiradimas 1940 metais. Tai leido sumažinti triukšmo lygį ir padidinti pralaidumus – tai buvo gyvybiškai būtina vis besiplečiančiai telefonijos sistemai.

Mikrobanginės stotys 1950 – aisiais (kurios rėmėsi radaro technologija) galėjo aptarnauti apie 20000 telefoninių pokalbių. 1965 atsirado ir ryšių palydovai, skirti tarnyniniam ryšiui.

1962 metais atsirado skaitmeninis perdavimas. Senoje analoginėje sistemoje laidu sklindantis elektrinis signalas tartum atkartojo garso bangas ore. Skaitmeninėje sistemoje laidu sklido informacija apie garso bangą – tačiau ne jos atvaizdas.

Dėl optinių kabelių ir optinės technologijos brangumo buvo pradėta tirti, kaip būtų galima panaudoti esamas telefono linijas, ir sukurti integruotų paslaugų skaitmeninius tinklus.

Telefonijos ateitis iki šiandienos

Telefonijos technologijos pastaruosius dešimtmečius vystėsi itin sparčiai, pereidamos nuo laidinių ir analoginių sistemų prie skaitmeninių, belaidžių ir interneto pagrindu veikiančių sprendimų.

Mobiliojo ryšio evoliucija: nuo 2G iki 5G ir ateities 6G

2G (1991 m.) – pirmoji skaitmeninė mobiliojo ryšio technologija, leidusi naudotis SMS ir pagerinti skambučių kokybę.
3G (2001 m.) – suteikė galimybę naršyti internete, siųsti el. laiškus ir naudotis vaizdo skambučiais.
4G (2009 m.) – mobilusis internetas tapo pakankamai greitas srautiniam vaizdo transliavimui ir aukštos kokybės VoIP pokalbiams.
5G (2020 m.) – žymiai sumažino ryšio vėlavimą, padidino duomenų perdavimo greitį, suteikė galimybę realiu laiku valdyti IoT įrenginius, išmaniuosius miestus, autonominius automobilius ir kitas inovacijas.

Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu.Tai sukūrė naujas galimybes tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Be to, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Tokie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.

Trumpesnės pastraipos leidžia lengviau įsisavinti informaciją ir padeda skaitytojui nepasimesti tekste.Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu.

Tai sukūrė naujas galimybes tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Be to, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Tokie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.

Trumpesnės pastraipos leidžia lengviau įsisavinti informaciją ir padeda skaitytojui nepasimesti tekste.

Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu. Dėl to atsirado naujos galimybės tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Be to, ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Taip pat, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Šie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu.Tai sukūrė naujas galimybes tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Be to, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Tokie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.

Trumpesnės pastraipos leidžia lengviau įsisavinti informaciją ir padeda skaitytojui nepasimesti tekste.Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu.

Tai sukūrė naujas galimybes tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Be to, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Tokie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.

Trumpesnės pastraipos leidžia lengviau įsisavinti informaciją ir padeda skaitytojui nepasimesti tekste.

Telefonijos raida buvo įspūdinga, ir kiekviena technologinė naujovė atnešė didelį pokytį. Pavyzdžiui, 5G ryšys leidžia perduoti duomenis beveik akimirksniu. Dėl to atsirado naujos galimybės tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Be to, ši technologija žymiai sumažino vėlavimą ir pagerino ryšio patikimumą.

Taip pat, 5G atvėrė kelią naujoms inovacijoms, tokioms kaip autonominiai automobiliai, daiktų internetas ir išmanieji miestai. Šie pasiekimai turi milžinišką potencialą transformuoti daugelį pramonės šakų.

6G (prognozuojama po 2030 m.) – turėtų suteikti dar didesnį greitį (virš 1 Tbps), realaus laiko dirbtinio intelekto integraciją ir pažangesnį holografinį ryšį.

VoIP ir debesų telefonija

Interneto pagrindu veikiančios telefonijos sistemos, tokios kaip „Zoom“, „Microsoft Teams“, „WhatsApp“ ir „Skype“, pakeitė tradicinius fiksuoto ryšio skambučius. Debesų kompiuterija leido verslams naudoti virtualius skambučių centrus, kurie veikia be fizinės infrastruktūros, taip sumažindami išlaidas ir padidindami lankstumą.

Dirbtinis intelektas ir automatizacija

Balso atpažinimo ir pokalbių robotai – DI padeda automatizuoti klientų aptarnavimo sistemas, leidžia skambučių centrams efektyviau apdoroti užklausas.
Prognozuojamasis analizavimas – verslai gali analizuoti skambučių duomenis ir prognozuoti klientų poreikius.
Išmanieji asistentai – „Google Assistant“, „Alexa“ ir „Siri“ geba atlikti telefoninius užsakymus, rezervuoti vietas restoranuose ir valdyti išmaniuosius namų įrenginius.

Optiniai ir kvantiniai ryšiai

Optiniai kabeliai leidžia perduoti didelius duomenų srautus beveik be vėlavimo.
Kvantinė komunikacija (ateities perspektyva) – bus užtikrintas itin saugus šifruotas ryšys, apsaugotas nuo įsilaužimų.
Išmaniųjų telefonų evoliucija

Telefonai tapo ne tik ryšio priemone, bet ir asmeniniais kompiuteriais, kameromis, mokėjimo įrankiais ir sveikatos stebėjimo įrenginiais. Sulankstomi ekranai, haptinė (lietimo) grįžtamoji reakcija ir virtualios/mišrios realybės (VR/AR) technologijos vis labiau įsilieja į kasdienį naudojimą.

Telefonijos kryptys šiandien ir ateityje

Didesnė integracija su DI – telefonai taps dar labiau autonomiški, gebės suprasti naudotojo poreikius ir priimti sprendimus.
Sumažėjusi tradicinės telefonijos reikšmė – fiziniai telefonų tinklai tampa atgyvena, juos keičia internetinė komunikacija.
Saugumo didinimas – ateityje skambučių ir duomenų šifravimas bus dar svarbesnis, ypač kvantinių technologijų eroje.

Sujungti skaitmeniniai ekosistemų tinklai – telefonai, kompiuteriai, išmanieji įrenginiai ir automobiliai taps dar labiau susieti tarpusavyje, užtikrindami vientisą ryšio patirtį 

Plačiau

Telefonija per pastaruosius 150 metų įveikė didžiulę transformaciją – nuo A. G. Belo pirmųjų žodžių iki dirbtiniu intelektu valdomų pokalbių ir kvantinio ryšio eksperimentų. Ateityje ji taps dar greitesnė, saugesnė ir labiau integruota į mūsų kasdienį gyvenimą.